pažinimas

pažinimas
pažinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Aukščiausia objektyviosios tikrovės atspindėjimo forma. Skiriami šie lygiai: jutiminis, kognityvusis, empirinis ir teorinis pažinimas, kurio yra dvi formos: individualusis ir kolektyvinis. Objektyviosios tikrovės pažinimas reiškiasi per visuomenės atmintį, kalbą, mokslo veikalus, gamybos produktus. Pažinimo teorija (gnoseologija) yra metodologinis pagrindas moksliškai pažinti objektyvią tikrovę. Ja remiasi ir moksliniai pedagogikos tyrimai. Pažinimas prasideda, pajutus įprastinės pusiausvyros netekimą, kai ieškoma priemonių ir būdų jai atkurti. Tam pirmiausia reikia informacijos apie tikrovę, padedančios suprasti, kas gali padėti, kas kliudo, t. y. nustatyti savo ir aplinkos daiktų bei reiškinių santykį. Tai, kas padeda, suvokiama kaip gėris, kas kliudo – kaip blogis. Žmogui siekiant pusiausvyros vyksta amžinas gėrio ir blogio prieštaravimas. Pažinimas plečiasi įgyjant naujų žinių apie žmogaus santykį su mikro- ir makroaplinka. Sąveika su gamta ir žmonėmis stiprina intelekto galias. Jomis žmonės iš pradžių tenkinosi žemiausiu intelekto lygiu – jutiminiu pažinimu. Manyta, jog intelekte nėra nieko, ko jam neduoda pojūčiai (sensualizmas – F. Bekonas), kad įgyta patirtis yra vienintelė proto veiklos sritis (empirizmas – Dž. Lokas). Sensualizmą ir empirizmą pakeitė dar aukštesnė pažinimo teorija – racionalizmas (R. Dekartas). Renesansas išaukštino protą, jį vertino ir Švietimo epocha – esą protas galįs pasakyti tiesą, nes jis pažįsta ne tik aplinką, gėrį ir blogį, abstrakčią būtį ir jos savybes, bet ir pats save: mąstymas mąsto apie mąstymą. R. Dekartas manė, kad kaip tik čia glūdi žmogaus esmė, dieviškoji dvasia. I. Kantas, nesėkmingai bandęs derinti empirizmą ir racionalizmą, priėjo išvadą, kad grynasis protas negalįs pažinti daiktų esmės ir Dievo, tiktai praktinis protas įrodąs jo būtinumą – tai paaiškina jo religingumą. Mąstytojai grynuoju ir praktiniu protu paaiškina Dievą kaip Būtį, kaip Protą, kuris realizuojasi materijoje ir žmogaus sąmonėje (G. Hėgelis). Materializmas nepripažįsta sąmonės, proto pirmumo – jis esąs antrinis reiškinys, viena iš materijos judėjimo formų, būdingų žmogui. Yra dar aukštesnis pažinimas, kai tikrovei žmogus atsiveria visa savo esybe – protu, emocijomis, valia, intuicija. Toks pažinimas – tai išgyvenimas, o kartu ir tikėjimas tiesa, kuri jaučiama, suprantama ir realizuojama darbais. Atsivėrimas – visybinis tikrovės pažinimas. Tačiau tai ne nuolatinė, o akimirką trunkanti proto, jausmų, valios, intuicijos įtampos būsena, kai žmogus atitrūksta nuo buities ir praregėjęs įžengia į kitą, šviesesnę tikrovę, kurioje išgyvena savo būties pilnatvę, pajunta save, savo ir to, kas tikra jo egzistencijai, santykį. Išgyvenant tokį santykį su tikrove, dingsta vienišumo jausmas, nes tikrovė tampa tikruoju aš, asmeninės būties prasme. atitikmenys: angl. gaining cognition; knowledge vok. Erkenntnis rus. познание

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • pažinimas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Objektyvios tikrovės atspindėjimo forma. Skiriami šie pažinimo lygiai: pojūtinis, pažintinis (kognityvusis), empirinis ir teorinis. Objektyviosios tikrovės pažinimas reiškiasi visuomenės… …   Sporto terminų žodynas

  • pažinimas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sportininko (visų pirma žaidimų, dvikovos sporto šakų) veiklos valdymo, orientavimosi priimant sprendimus pagrindas; sudedamoji judesių reguliavimo ir kontrolės vyksmo dalis; įvairių kovos… …   Sporto terminų žodynas

  • pažinimas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Vyksmas, per kurį žmogus sužino faktus, sąvokas, dėsnius; visi žmogaus mąstymo būdai. atitikmenys: angl. cognition; knowledge vok. Erkennen, n; Erkenntnis, f rus. познание …   Sporto terminų žodynas

  • pažinimas — pažinìmas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD389, R125, MŽ164, N, M, L 1. refl. D.Pošk, Rtr, NdŽ → pažinti 2 (refl.). 2. → pažinti 6: Pažinimas tad yra pats pirmasis žemės apvaldymo aktas A.Mac. Sakymas apie pažinimą tiesos DP456. Gilesnis tautos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažinimas — pažinìmas sm. (2) 1. refl. → pažinti 2: Svarbiausias suvažiavimo tikslas pasižinimas, o pasižinus gal ir bus galima kas nors įvykdyti rš. 2. → pažinti 3: Nuo gyvo stebėjimo prie abstraktaus mąstymo ir nuo jo prie praktikos – toks yra dialektinis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažinimas — pažini̇̀mas dkt. Pažini̇̀mo teòrija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • savęs pažinimas — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Savęs tyrinėjimo rezultatas, teikiantis žinių apie savo fizinę, psichinę ir dvasinę būklę. Pirmiausia reikia tirti savo asmenybės bazinę struktūrą, t. y. esminius bruožus, leidžiančius bendrauti, suprasti… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • Erkenntnis — pažinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Aukščiausia objektyviosios tikrovės atspindėjimo forma. Skiriami šie lygiai: jutiminis, kognityvusis, empirinis ir teorinis pažinimas, kurio yra dvi formos: individualusis ir kolektyvinis.… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • gaining cognition — pažinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Aukščiausia objektyviosios tikrovės atspindėjimo forma. Skiriami šie lygiai: jutiminis, kognityvusis, empirinis ir teorinis pažinimas, kurio yra dvi formos: individualusis ir kolektyvinis.… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • knowledge — pažinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Aukščiausia objektyviosios tikrovės atspindėjimo forma. Skiriami šie lygiai: jutiminis, kognityvusis, empirinis ir teorinis pažinimas, kurio yra dvi formos: individualusis ir kolektyvinis.… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”